viskėti

viskėti: viskė́ti, vìska (vìski [K]; R, MŽ, N), -ė́jo intr. K.Būg, P.Skar, RŽ, NdŽ, KŽ 1. žr. vizgėti 1: Tik uodega viskėjo J.Jabl. 2. Q70, B, H, R, MŽ, Sut, Š, OGLII358 judėti, virpėti, krutėti: Oras įkaitęs ima viskė́ti DŽ¹. Pašonė[je] tas Kaliningradas, rusų kareivių tik mirga vìska Žvr. Tvirtybės dangaus krutėjo ir viskėjo RB2Sam22,8. Pavirto kaip ir anie stulpai, kurie keleiviamus žmonėmus kelią rodžia, o patys ižg vietos niekad nèviska DP60. Ir pašvęsi aną krūtį viskamos afieros ir petį keliamos afieros Ch2Moz29,27. | prk.: Mano malonė nuog tavęs neatstos ir suderėjimas mano pakajaus neviskės nuog tavęs BBIz54,10. O tas žodis dar vienąkart rodžia atmainą viskamų daiktų, kaipo tie, kurie padaryti yra, idant tie daiktai, kurie nesiviskina, atliktų Ch¹PvŽ12,27. Ir neviskančią jam davė vietą KN81.
neviskančiai adv. S.Dauk.
3. OGLII358 mirgėti, tvaskėti: Ežeras vìska prieš saulę DŽ. \ viskėti; paviskėti; suviskėti

Игры ⚽ Нужна курсовая?

paviskėti — paviskėti, pàviska, ėjo intr. kiek sukrutėti, suvirpėti: Pamatai dangaus paviskėjo ir drebėjo, jam pakiršus (supykus) BB2Sam22,8. Tada išblyško karalius ir jo dūmos išgandino jį, jog jam strėnos paviskėjo ir staibiai padrebėjo BBDan5,6. viskėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suviskėti — suviskėti, sùviska, ėjo intr. BŽ49,72, DŽ sudrebėti: Suviskėjo, sujudo marės iš pat dugno, ir Eglė pamatė – štai atplaukia, atliūliuoja drauge su bangomis kraujo puta BsPIII320. viskėti; paviskėti; suviskėti … Dictionary of the Lithuanian Language
viskėjimas — sm. (1) DŽ1; Q70, B196 → viskėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias