- viskėti
- viskė́ti, vìska (vìski [K]; R, MŽ, N), -ė́jo intr. K.Būg, P.Skar, RŽ, NdŽ, KŽ
1. žr. vizgėti 1: Tik uodega viskėjo J.Jabl.
2. Q70, B, H, R, MŽ, Sut, Š, OGLII358 judėti, virpėti, krutėti: Oras įkaitęs ima viskė́ti DŽ1. Pašonė[je] tas Kaliningradas, rusų kareivių tik mirga vìska Žvr. Tvirtybės dangaus krutėjo ir viskėjo RB2Sam22,8. Pavirto kaip ir anie stulpai, kurie keleiviamus žmonėmus kelią rodžia, o patys ižg vietos niekad nèviska DP60. Ir pašvęsi aną krūtį viskamos afieros ir petį keliamos afieros Ch2Moz29,27. | prk.: Mano malonė nuog tavęs neatstos ir suderėjimas mano pakajaus neviskės nuog tavęs BBIz54,10. O tas žodis dar vienąkart rodžia atmainą viskamų daiktų, kaipo tie, kurie padaryti yra, idant tie daiktai, kurie nesiviskina, atliktų Ch1PvŽ12,27. Ir neviskančią jam davė vietą KN81.
neviskančiai adv. S.Dauk.3. OGLII358 mirgėti, tvaskėti: Ežeras vìska prieš saulę DŽ. \ viskėti; paviskėti; suviskėti
Dictionary of the Lithuanian Language.